Pensijų sistema - Nusprendusiems dalyvauti
Svetainės pradžia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainė Rašykite mums Pensijų sistemos klausimais
eng  |  rus  | 
         
Publikacijos
Naujienos
Statistika
Pensijų fondų taikomi mokesčiai
Pensijų fondų rezultatai
Pensijų išmokos
Norminiai aktai
Priežiūros institucijos
Atmintinė neapsisprendusiems
Paieška svetainėje
|  Nusprendusiems dalyvauti

Nusprendusiems dalyvauti 

 

Kas yra pensijų kaupimo sistema?

 

Ką kaupsime?

Kas gali dalyvauti?

Nuo ko priklauso kaupiamos pensijos dydis?

Kaip susidarys kaupiamoji pensija?

 

Kaip užtikrinamas investavimo pajamingumas ir saugumas?

Ar galima pakeisti pensijų fondą?

Kiek kainuoja kaupimas?

Kaip pasirinkti pensijų fondą?

Pensijų kaupimo sistema - saugi ir patikima

Kaip prižiūrimos pensijų kaupimu užsiimančios bendrovės?

Ar pensijų fonde kaupiamos lėšos apsaugotos kaupimo bendrovės bankroto atveju?

Siekiantiems visiško saugumo...
 
 
Kas yra pensijų kaupimo sistema?
Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kaupti senatvei. Apsisprendusieji dalyvauti kaupimo sistemoje dalį socialinio draudimo įmokų, šiuo metu mokamų “Sodrai”, nukreipia į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sulaukę pensinio amžiaus kaupimo dalyviai gaus pensiją iš dviejų dalių: iš socialinio draudimo ir iš savo sukauptų lėšų.

Pensijų kaupimo įvedimas – svarbus žingsnis modernizuojant Lietuvos socialinio draudimo sistemą. Kaupimo dalyvių lėšos investuojamos Lietuvos ir pasaulio kapitalo rinkose, kad būtų apsaugotos nuo infliacijos ir duotų grąžą.

 

Pensijų kaupimas, grindžiamas lėšų investavimu, leis Lietuvos žmonėms ne tik gauti didesnes pensijas, bet ir spartins šalies ūkio plėtrą.

 

 

Ką kaupsime?

 Kaupiama dalis socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai. Ši dalis buvo palaipsniui didinama nuo 2,5% 2004m. iki 5,5% 2007m.  Tuomet į pensijų fondus pervedamos įmokos 2009 metais buvo sumažintos iki 3 %, o po to iki 2 %.  2012 metais į pensijų fondus pervedama įmokų dalis mažėja iki 1,5 %. Nuo 2013 metų  į pensijų fondus pervedamaįmokų dalis didinama iki 2,5 %.

Nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis susidarys iš 2 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 1 proc. dalyvio pajamų įmokos ir 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio).

Nuo 2016 m. papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. Nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis susidarys iš 3,5 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 2 proc. dalyvio pajamų jo lėšomis mokamos įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. 

Esamiems pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m., suteikiama teisė apsispręsti dėl pensijų kaupimo naujomis sąlygomis. Asmuo nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. gali raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą įmoką savo lėšomis arba raštu vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą. Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma lieka pensijų fonde, iki asmuo įstatymų nustatyta tvarka įgyja teisę į išmoką (pavyzdžiui, sukanka senatvės pensijos amžių). Asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu raštu nesikreips į savo pensijų fondą, pensijų kaupime liks dalyvauti ankstesnėmis sąlygomis – bus pervedama tik nustatyta „Sodros“ įmoka.

Naujiems dalyviams, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys po 2013 m. sausio 1 d. galimybės, kad į pensijų fondus būtų pervedama tik dalis socialinio draudimo įmokos neliks, kadangi pagal priimtus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimus, asmenys, pasirašę sutartis po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (po 2013-01-01), šias sutartis pasirašo jau naujomis sąlygomis, t.y. jiems taikoma trijų dalių įmokų į pensijų fondus sistema.

Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas nesikeis. Pasirinkusieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje mokės tokias pat socialinio draudimo įmokas, kaip ir iki tol, bei kartu mokės papildomą pensijų kaupimo įmoką iš savo lėšų. Dalyviui pasirinkus pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašius kaupimo sutartį, jo darbdavys kas mėnesį pervedinės socialinio draudimo įmokas “Sodrai” kartu su papildoma kaupimo dalyvio įmoka, o “Sodra” jas perves į pensijų fondą. 
 

Kas gali dalyvauti?

Naujoje pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti visi, dar nesukakę pensinio amžiaus ir draudžiami visu socialiniu pensijų draudimu.

 

Pensijų kaupimo sutartis nuo 2013 m.  galima pasirašyti bet kuriuo metu pradėjus dirbti ir mokėti valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas. Pensijų kaupimo sutartys įsigalioja trečio mėnesio pirmą dieną (skaičiuojant nuo šių sutartčių įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre mėnesio).
  

Nuo ko priklauso kaupiamos pensijos dydis?
   

    - kaupimo laikotarpio trukmės (kuo kaupimo laikotarpis ilgesnis tuo daugiau pinigų sukaupiama ir tuo didesnė investicijų grąža, todėl kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau verta kaupti pensiją) 
    -jei kaupiama su papildoma asmens bei valstybės biudžeto įmoka bus sukaupta didesnė lėšų suma;
    - atlyginimo dydžio (kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnės įmokos į pensijų fondą)
    - investavimo pajamingumo
    - atskaitymų kaupimo bendrovės naudai dydžio (kuo didesni mokesčiai už kaupiamų lėšų administravimą, tuo mažesnė suma bus sukaupta). 
 

 
Kaip susidarys kaupiamoji pensija?

Kaupiamosios įmokos bus investuojamos. Tai reiškia, kad už jas bus įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, gaunamos palūkanos, už kurias vėl įsigyjamas turtas. Atėjus senatvei iš sukauptų lėšų bus mokama pensija. Todėl labai svarbu, kad kaupiamos lėšos būtų investuojamos taip, kad pensijų fondo turto vertė didėtų. 
 

Kaip užtikrinamas investavimo pajamingumas ir saugumas? 

Įstatymu yra nustatytos investavimo taisyklės, kurių privalo laikytis kaupiamų lėšų valdytojai.  

 Objektų, į kuriuos galima investuoti, sąrašas :

·          Pinigų rinkos priemonės;

·          Ne ilgesnės kaip 12 mėn. trukmės indėliai iki pareikalavimo; (Šios dvi investicijų priemonės turi mažiausią riziką tačiau ir labai nedidelę grąžą)

·          Vyriausybių obligacijos;

·          ES valstybių prižiūrimų įmonių obligacijos; (Šios investicinės priemonės yra šiek tiek rizikingesnės, tačiau duoda didesnę grąžą)

·          Investicinių fondų vienetai;

·          Bendrovių akcijos; (Šios investicinės priemonės yra rizikingiausios, tačiau duoda didžiausią grąžą)

Už kaupiamas lėšas galima įsigyti tik pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą, kuris atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Investuoti galima tik į tuos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kuriomis pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiomis Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje. Pensijų kaupimo lėšas draudžiama investuoti į tauriuosius metalus ir nekilnojamąjį turtą.

Investicijų išskirstymo arba rizikos padalijimo (diversifikavimo) taisyklė.

Ji reiškia, kad investuojamos lėšos privalo būti tam tikromis proporcijomis išskirstytos pagal investavimo objektus, tai yra pagal tai į ką jos investuojamos. Yra nustatomi dydžiai kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, kito turto. Pavyzdžiui, fondo valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5% kaupiamų lėšų į vieną kurį nors objektą, tarkime, į įmonės „X“ akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių smarkiai sumažėtų.

Nustatytos investavimo  taisyklės užtikrina tai, jog investicijos yra saugios ir duoda pajamų.

Pensijų fondai skiriasi tuo, kokie investavimo objektai yra pasirenkami ir kokiomis proporcijomis į juos investuojama. Pensijų fondo investavimo kryptis yra nurodoma jo taisyklėse, kurias patvirtina priežiūros institucija.

Nuo investavimo krypties priklauso pensijų fondų pajamingumas. Kaip taisyklė, uždirba daugiau tie fondai, kurie daugiau investuoja į akcijas, bet tokios investicijos yra ir rizikingesnės. Pasirinkdami pensijų fondą, atidžiai išnagrinėkite jo taisykles ir tuomet apsispręskite, kokia rizika yra Jums priimtina. Žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko nedaug laiko vertėtų rinktis itin mažos rizikos konservatyvaus investavimo pensijų fondus ar likti SoDros sistemoje. Rizikingesnius, bet duodančius didesnę grąžą pensijų fondus vertėtų rinktis jauniems ir didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms. 

Ar galima pakeisti pensijų fondą?

 Pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą galima, kai Jūsų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena pensijų įmoka. 

Svarbu žinoti, kad už perėjimą į kitą kaupimo bendrovę gali tekti mokėti. Šie atskaitymai turi būti nurodyti pensijų fondo taisyklėse. Įstatymas ir jiems numato maksimalias ribas – keičiant kaupimo bendrovę kartą per metus mokestis turi būti nedidesnis nei 0,05 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. 

 Kartą per metus pakeisti pensijų fondą toje pačioje kaupimo bendrovėje galima nemokamai. Jei keisite dažniau, gali tekti mokėti iki 0,05 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. Kiekviena kaupimo bendrovė pati nusistatys kokius maksimalius mokesčiu ji taikys, todėl reikia atidžiai perskaityti pasirenkamo pensijų fondo taisykles.

 

Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Šios išlaidos negali viršyti 0,05 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. 

 

Kiek kainuoja kaupimas?

 Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų 2013 metais sudaro ne daugiau kaip 2 procentus ir kiekvienais metais mažinami po 0,5 procentinio punkto, iki pasieks 0 procentų.
Jokių kitų atskaitymų iš dalyvių lėšų (nei iš įmokų, nei iš investicijų pajamų) ji daryti negali.

Svarbu žinoti, kad pensijų fondo taisyklėse pati pensijų kaupimo bendrovė turi nusistatyti kokius maksimalius atskaitymus ji taikys, neviršydama įstatymu leistinų ribų.

Dalyvavimas pensijų kaupime kainuoja ne tik šia tiesiogine prasme. Už tą laikotarpį, kai dalis socialinio draudimo įmokų bus nukreipta kaupimui, Jums bus paskaičiuota proporcingai mažesnė socialinio draudimo pensija. Kaip ji sumažės ir kokia gali būti kaupiamoji pensija, priklausomai nuo pensijų fondo pajamingumo ir jo taikomų administravimo atskaitymų, galite pamatyti pasinaudoję pensijų skaičiuokle. Dalyvavimas pensijų kaupime nesumažins Jūsų kitų socialinio draudimo išmokų (ligos, motinystės, negalios, nedarbo).  

Kaip pasirinkti pensijų fondą?

1) atsižvelkite į būsimą kaupimo trukmę – kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo labiau tinka rizikingesnio investavimo pensijų fondas, kurio investicijų grąža per ilgą laiką gali būti daug didesnė, nei pasirinkus atsargesnio investavimo pensijų fondą.

2) atsižvelgdami į kaupimo trukmę, rinkitės fondą su labiausiai jums tinkančiais mokesčiais. Kaupiantiems ilgai, svarbus kuo mažesnis mokestis nuo pensijų sąskaitoje sukauptos sumos, tuo tarpu, kaupiantiems trumpai patartina pasirinkti fondą su mažesniu mokesčiu nuo įmokos.

3) atsižvelkite į kuo ilgesnio laikotarpio pensijų fondo pelningumą. Kadangi investavimas – ilgalaikė veikla, spręsti apie fondo pelningumą tik iš vienerių metų rezultatų neverta. Reikėtų žiūrėti kokia yra tendencija per ilgesnį laiką, nes prasti kurių nors metų rezultatai gali būti nulemti ne prasto investavimo, o nepalankios situacijos rinkoje apskritai.

4) kreipkite dėmesį ne vien į mokesčių dydžius, bet į jų derinį su fondo pajamingumu. Mokesčių dydis gali būti vieninteliu kriterijumi pensijų fondui pasirinkti tik pirmaisiais pensijų kaupimo rinkos metais, kai dar nėra aiškus kiekvieno fondo pelningumas. Tačiau vėlesniais metais renkantis pensijų fondą, svarbu yra ne tik fondo mokesčiai, bet ir jo pelningumas. Net jei fondo mokesčiai yra maži, bet jo pelningumas arti nulio, realus kaupimas jame kainuoja daug brangiau ir yra žymiai lėtesnis negu to fondo, kurio mokesčiai yra gerokai didesni, tačiau investavimo rezultatai yra labai geri ir pelningumas didelis. 

Pensijų kaupimo sistema - saugi ir patikima

Pensijos kaupimas – ypatingos svarbos procesas kiekvienam žmogui, tad jį reglamentuojantys įstatymai nustato „saugiklius”, kurių paskirtis – užtikrinti, kad sistema veiktų patikimai, stabiliai ir saugiai.

Pensijų kaupimo veiklą gali vykdyti tik specialias licencijas ar leidimus turinčios pensijų kaupimo bendrovės: gyvybės draudimo įmonės, turinčios leidimą verstis pensijų kaupimo veikla ir pensijų fondų valdymo įmonės.

Leidimus bendrovėms priežiūros tarnybos gali išduoti tik kruopščiai patikrinusios jų profesinį, organizacinį ir techninį pasirengimą, t.y., įsitikinus, jog jos turi nustatyto dydžio kapitalą, nepriekaištingos reputacijos vadovus, patyrusius reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, jose įdiegtos sklandžiai veiklai būtinos informacinės sistemos ir t.t. 

 

Kaip prižiūrimos pensijų kaupimu užsiimančios bendrovės?

Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių bei pensijų fondų valdymo įmonių priežiūrą atlieka Lietuvos banko priežiūros tarnyba. Ji išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės Lietuvos banko priežiūros tarnybai siunčia veiklos ataskaitas. Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis, kuris mano, kad kaupimo bendrovės veiksmai gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus, bet kuriuo metu gali kreiptis į Lietuvos banko priežiūros tarnybą.  Jai suteiktos plačios teisės bei įgaliojimai, kurie leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pranešimus, nusiskundimus, pažeidimus ir imtis reikalingų priemonių (skirti baudą, reikalauti ištaisyti padėtį ar net panaikinti leidimą veiklai).

Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų kaupimo bendrovių veiklos skaidrumui. Todėl įstatymais nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės:

  • turi nuolat teikti priežiūros institucijoms ataskaitas,
  • savo veiklos metų ataskaitą skelbti dienraštyje,
  • kartą per metus informuoti dalyvį apie jo sąskaitos būklę,
  • kas dieną skelbti kiekvieno pensijų fondo apskaitos vieneto vertę (pagal jį kiekvienas dalyvis gali apskaičiuoti kokia jo sąskaitos vertė)
  • sudaryti galimybę dalyviui jo pageidavimu bet kuriuo metu gauti informaciją apie jo sąskaitoje apskaitomų lėšų dydį, investavimo galimybių pasirinkimą bei kitą su bendrovės veikla susijusią ir dalyviui svarbią informaciją. 

Ar pensijų fonde kaupiamos lėšos apsaugotos kaupimo bendrovės bankroto atveju?

Pensijų fondas yra tarsi “pinigų maišas”, kuris investuojamas pagal tam tikrą strategiją ir nuosavybės teise priklauso to fondo dalyviams. Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje apskaitoma kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam žmogui (sąskaitoje yra apskaitos vienetų skaičius, kurį padauginus iš to vieneto vertės, skelbiamos kasdieną, galima sužinoti, kokia yra sąskaitos vertė). Pensijų kaupimo bendrovei šios lėšos nepriklauso, ji tik patikėjimo teise valdo jas dalyviu vardu.

Taigi, teisiškai pensijų kaupimo dalyvių lėšos yra atskirtos nuo pačios kaupimo bendrovės lėšų. Todėl į jas negali būti nukreipti jokie bendrovės kreditorių reikalavimai. Jei bendrovė nutraukia veiklą (dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo) dalyviai savo lėšas perveda į kitą kaupimo bendrovę.

Kaupiamos lėšos nepatenka į bendrovės sąskaitą – įmokas “Sodra” perveda tiesiai į specialią pensijų fondo sąskaitą, kad bendrovė neturėtų galimybės jomis pasinaudoti. Jos taip pat neįtraukiamos į bendrovės balansą - dalyvių lėšos įmonės buhalterijoje  yra atskirtos nuo įmonės turto.
Dalyvių kaupiamos lėšos yra ir fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje kaupimo bendrovėje, o specialiame banke – depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Per depozitoriumą juda lėšos, todėl jis įvykdo pensijų kaupimo bendrovės pavedimus tik kruopščiai patikrinus jų atitikimą įstatymų reikalavimams. Depozitoriumo veikla taip pat yra prižiūrima Lietuvos banko priežiūros tarnybos.

Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių kaupiamų lėšų tiesiogiai neturės, todėl net ir jos bankroto atveju šios lėšos išliks saugios. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų. 
Siekiantiems visiško saugumo
Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė privalo turėti vieną konservatyvaus investavimo pensijų fondą, kuris yra pats tinkamiausias žmonėms, nelinkusiems rizikuoti, bei tiems, kurie kaups palyginti trumpą laiką (mažiau nei 15 metų).

Tokio pensijų fondo turtas investuojamas vien tik į Lietuvos, Europos Sąjungos ar EBPO valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistas arba jų garantuotas obligacijas. Šie vertybiniai popieriai pasižymi nedidele, tačiau stabilia investicine grąža ir yra vienas iš saugiausių investavimo objektų, nes už jų išpirkimą atsako jas išleidusių šalių vyriausybės
Atmintinė neapsisprendusiems

Sužinok per 3 minutes
© 2017 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sprendimas:
IDAMAS