Praėjus 3 metams po pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo, kiekvienas gyventojas gali pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę – t.y. pakeisti savo pensijų fondo valdytoją. Šiemet, nuo pensijų reformos pradžios praėjus ketveriems metams, šia teise pasinaudoti gali dar daugiau gyventojų, apsisprendusių dalį „Sodros“ įmokų kaupti privačiuose pensijų fonduose.
Skubėti priimti sprendimą dėl valdytojo keitimo tikrai nevertėtų, kadangi šios teisės ją įgijęs asmuo nepraras ir pensijų fondų valdytoją galės pakeisti bet kada. Sprendimą pakeisti pensijų fondo valdytoją priėmęs asmuo turėtų prisiminti, kad nei vienas valdytojas negarantuoja pelno, taip pat kaip geri fondo praeities rezultatai nereiškia tokių pačių rezultatų ateityje.
Kaip nuspręsti, ar verta keisti pensijų fondo valdytoją?
Kriterijų, kuriais remiantis galima būtų pasakyti verta ar ne keisti pensijų valdytoją gali būti daugybė, tačiau mes išskiriame svarbiausius:
1) Esate nepatenkinti Jūsų pasirinkto pensijų fondo rezultatais;
2) Per dideli pensijų fondo mokesčiai;
3) Pernelyg aukštas ar žemas Jūsų pensijų fondo rizikos lygis, o valdytojas nesiūlo Jus tenkinančios rizikos pensijų fondo;
4) Jūsų netenkina pensijų valdytojo aptarnavimo kokybė.
Visais išvardintais atvejais galima palyginti dabartinio valdytojo ir kitų pensijų kaupimo bendrovių siūlomas sąlygas. Juk Lietuvoje šiuo metu veikia net 9 tarpusavyje konkuruojančios pensijų kaupimo bendrovės, o kurią rinktis – priklauso tik nuo Jūsų sprendimo.
Vertindami skirtingus fondus, atminkite, kad tarpusavyje lyginti galima tik tos pačios kategorijos pensijų fondus:
1) konservatyviuosius – t.y. didžiąją dalį lėšų investuojančius į obligacijas. Juos rekomenduojama rinktis vyresniems žmonėms, kadangi lėšų nuvertėjimo rizika yra minimali – paprastai tokie fondai stabiliai uždirba nedidelį pelną, gyventojas gali tikėtis vidutinio 2-5 proc. investuotų lėšų augimo;
2) mišriuosius – dalį lėšų investuojančius į obligacijas, dalį į akcijas. Tokius fondus patartina rinktis vidutinio amžiaus žmonėms. Tai didesnės rizikos, tačiau per ilgesnį laikotarpį (5-10 metų ir daugiau) galintys sukaupti didesnę sumą nei konservatyvūs fondai;
3) akcijų fondus – investuojančius vien į akcijas. Tai maksimalios rizikos fondai, galintys uždirbti didžiausią pelną, tačiau galintys patirti ir daugiausia nuostolių. Paprastai tokius fondus patartina rinktis jaunesniems gyventojams. Pasaulinė investavimo istorija rodo, kad kaupiant lėšas akcijų fonduose itin ilgą laikotarpį (10-20 metų ir daugiau), tikėtina vidutinė 9 proc. ir didesnė investicijų grąža.
Primename, kad valdytojo keitimas kainuoja. Bendrovės taiko įvairius vadinamuosius „perėjimo mokesčius“. Pirmą kartą per metus keičiant pensijų kaupimo bendrovę, toks mokestis negali viršyti 0,2 proc. Jūsų sukauptų lėšų. Keičiant valdytoją jau antrą kartą per tuos pačius metus, pensijų kaupimo bendrovės turi teisę nuskaičiuoti iki 4 proc. Jūsų sukauptos sumos.
Nusprendę pakeisti valdytoją, būtinai pasikonsultuokite bent su keliomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Nereikia pamiršti, kad geri pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje. Be to, nė vienas valdytojas negali garantuoti pelno ateityje!
Svarbu žinoti, kad to paties valdytojo fondus galite keisti bet kada, nelaukdami 3 metų nuo pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. Ir tai nieko nekainuoja, jei fondą keičiate tik vieną kartą per metus.
Sprendimą, ar verta keisti valdytoją, priimkite tik gerai apgalvoję ir įvertinę naujojo valdytojo bei jo siūlomų fondų privalumus.
Susipažinti su pensijų fondų rezultatais (vieneto vertės pokyčiais) ir taikomų mokesčių dydžiais galite čia:
Papildomai informacijos Jums gali suteikti:
Vertybinių popierių komisija –
www.vpk.lt, tel. 8 5 271 49 38, 8 5 271 49 25
Draudimo priežiūros komisija –
www.dpk.lt, tel. 8 5 243 13 79
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija –
www.pensijusistema.lt, tel. 8 5 266 42 17
