Kodėl pradėta pensijų reforma?

Naujoji pensijų kaupimo sistema – tai nauja galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai, nemokant papildomų įmokų.

Šiuo metu pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Pradėjus veikti naujajai kaupimo sistemai, šalia socialinio draudimo pradeda veikti  ir privatūs pensijų fondai, žmonės gaus pensijas iš abiejų šaltinių.

Socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – mes, mokėdami įmokas „Sodrai”, išlaikome savo tėvus ir senelius, kai sulauksime senatvės, mūsų vaikai mokės pensijas mums. Pervesdami įmokas į pensijų fondus, kiekvienas kaupiame savo senatvei – pensija bus mokama iš mūsų asmeninėje sąskaitoje sukauptų lėšų.

Socialinio draudimo įmokos sumokamos kas mėnesį ir iš gautų pinigų iškart išmokamos pensijos ar ligos, bedarbio, kitos pašalpos. Įmokos, kurios pervedamos į pensijų fondus, yra kaupiamos – už jas  įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas,  gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įsigyjama kasmėnesinė išmoka – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Tokiu principu jau veikia savanoriškas kaupiamasis gyvybės draudimas, kurį siūlo gyvybės draudimo įmonės. Naujoji kaupimo sistema skiriasi tuo, kad jokių papildomų įmokų, kaip gyvybės draudime, mokėti nereikia – ji yra finansuojama iš tų pačių socialinio draudimo įmokų.

Nuo 2004 metų pradėjus veikti naujajam pensijų kaupimui, Lietuvos pensijų sistemą sudaro šios dalys:

  

Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja – žmonės gyvena vis ilgiau. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozės rodo greičiausią Europoje gyventojų skaičiaus mažėjimą dėl labai žemo gimstamumo ir didelės emigracijos. Valstybei bus vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą ateityje, mažėjant mokesčių mokėtojų ir augant pagyvenusių žmonių skaičiui. Ši problema, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (Vengrija, Lenkija, Švedija, Estija, Latvija ir kt.), sprendžiama šalia einamojo finansavimo pensijų sistemos  palaipsniui įvedant pensijų kaupimą. 

Jei to nedarytume, vėliau tektų smarkiai didinti išėjimo į pensiją amžių ar socialinio draudimo įmokas. Abu šie sprendimai neigiamai paveiktų visuomenę ir ūkį – brangtų darbo jėga, stiprėtų emigracija, daugėtų senyvo amžiaus invalidumo pensijų gavėjų, priešpensinio amžiaus bedarbių.

Nuo 2004 metų Lietuvoje yra laikinai palankios sąlygos naujai pensijų kaupimo sistemai vystytis. Sparčiai auganti ekonomika, didėjantis mokančių mokesčius dirbančiųjų skaičius (dar 10 metų prognozuojamas augimas) sąlygoja didėjančias valstybės biudžeto pajamas. Todėl dabar yra palankios sąlygos tam, kad ir dabartiniai dirbantieji – ateities pensininkai kauptų sau, ir dabartiniai pensininkai galėtų gauti vis didėjančias pensijas.

Kaupdami dalį įmokų žmonės gaus ir didesnes pensijas, nes investicijų grąža, kaip taisyklė, yra didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Kaupimo sistemoje išmokų dydis tiesiogiai priklausys nuo sumokėtų įmokų. Tai turėtų paskatinti žmones draustis senatvei.

Naujoji kaupimo sistema suteikia žmonėms galimybę dalį privalomų socialinio pensijų draudimo įmokų kaupti savo asmeninėje sąskaitoje ir dėl to, sulaukus pensinio amžiaus, gauti didesnę pensiją iš kelių šaltinių.

Visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti nuo sekančių po sutarties su pensijų kaupimo bendrove pasirašymo metų dalį jų pervesti į pensijų fondus ir kaupti savo būsimajai pensijai.

Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 34% įmoka socialiniam draudimui: 3% sumoka pats darbuotojas, dar 31% primoka jo darbdavys. Mokant įmokas darbuotojas apdraudžiamas senatvei, ligos, motinystės, nedarbo ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejui ir valstybiniu sveikatos draudimu: atėjus pensiniam amžiui ar ištikus negaliai, jis gaus pensiją, netekus darbo, gimus kūdikiui, susirgus ar susižeidus darbe – pašalpą bei sveikatos priežiūros ar įdarbinimo paslaugas.

Didžiausia dalis socialinio draudimo įmokų eina pensijoms finansuoti (26% nuo atlyginimo). Mokantys tokio dydžio įmokas yra apdraudžiami visai socialinio draudimo pensijai (ir bazinei, ir papildomai daliai) ir jie gali tapti naujos pensijų kaupimo sistemos dalyviais. Individualių įmonių savininkai, kurie moka įmokas ne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat gali dalį pastarųjų įmokų pervesti kaupimui.

Mokantys įmokas tik bazinei pensijai kaupimo sistemoje gali dalyvauti tik savanoriškai mokėdami tam papildomą įmoką į papildomo savanoriško pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovei.

Įmokų dalis, kurią galima kaupti pensijų fonde, didėja palaipsniui: nuo 2,5% 2004 metais iki 5,5% 2007-aisiais. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas žmogui, pasirinkusiam dalyvavimą pensijų kaupime (34%), nesikeis.

 

Metai	Iki šiol	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m. ir vėlesniais
Įmokos „SoDrai”	34%	31.5%	30.5%	29.5%	28.5%
Įmokos į Jūsų sąskaitą pensijų fonde	-	2.5%	3.5%	4.5%	5.5%

Sulaukus senatvės amžiaus naujosios pensijos sistemos dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros” ir privačių pensijų fondų.

Kaupimo pensijos dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio ir kaupimo trukmės – kuo didesnės įmokos ir ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau galima sukaupti. Pensijų fondo uždirbamų palūkanų dydis taip pat turi reikšmės, tačiau nuo didesnių ir ilgiau mokamų įmokų ir palūkanos būna didesnės. 

Todėl jaunesniems, pradėjusiems kaupti ir gaunantiems didesnį nei vidutinį atlyginimą,  bendra pensijos suma ( iš „Sodros” ir iš pensijų fondo)neabejotinai bus didesnė nei tuo atveju, jei jie nedalyvautų naujoje kaupimo sistemoje ir gautų tik vieną pensiją.

Vyresniems ir mažesnių pajamų žmonėms apsispręsti, ar verta dalyvauti, padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuoklė. Joje įvedus savo gimimo metus, dabartinį ir numatomą atlyginimą, pasirinkus ekonomines skaičiavimo prielaidas, galima sužinoti, koks būtų būsimosios pensijos dydis „Sodroje” ir pensijų fonde.

Socialinio draudimo pensiją sudaro dvi dalys: pagrindinė (arba bazinė pensija) ir papildoma dalis.

Bazinės pensijos dydis priklauso tik nuo draudimo stažo – turint visą būtinąjį stažą (dabar 30 m. ), ji mokama viso dydžio.

Papildoma socialinio draudimo pensijos dalis priklauso ir nuo stažo, ir nuo mokėtų įmokų. Ji skaičiuojama pagal specialią formulę, nustatytą įstatymu. Todėl mokant mažiau įmokų „Sodrai”, sumažės tik papildomoji pensijos dalis – bazinės pensijos dydžiui tai neturės įtakos. Ji nemažės ir už tą laikotarpį, kai nedalyvavote kaupime. Papildoma pensijos dalis už dalyvavimo laikotarpį bus mažinama pagal kaupiamųjų įmokų ir įmokų socialinio draudimo papildomai pensijos daliai dydžių santykį.

 

Dėl to, kad dalyvausite naujoje pensijų kaupimo sistemoje, Jūsų kitos socialinio draudimo išmokos (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe) nesikeis, mažės tik senatvės pensija. Kaupimo sistemos dalyvį ištikus negaliai ar jam netekus sutuoktinio, invalidumo ar našlių pensijos bus mokamos nesumažinto dydžio.

Kadangi kaupiama senatvės pensijai, išmoką iš pensijų fondo bus galima gauti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tokio pat kaip ir socialinio draudimo pensijai.

Už pensijų fonde sukauptas lėšas bus privaloma įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką, mokamą iki gyvos galvos – pensijų anuitetą. Tokias išmokas mokės Jūsų pasirinkta gyvybės draudimo įmonė, su kuria sudarysite anuiteto mokėjimo sutartį. Sukaupta suma bus pervesta į šios įmonės sąskaitą, o ši įsipareigos Jums mokėti sutarto dydžio anuitetą tol, kol būsite gyvas. Ar po mirties dar neišmokėta suma gali būti paveldėta, priklausys nuo to, kokį anuitetą pasirinksite – su paveldėjimu ar be jo.

Tie dalyviai, kurie sukaups mažiau nei reikalinga įsigyti bent pusės bazinės pensijos dydžio anuitetą , galės savo sukauptas lėšas pasiimti iš karto arba dalimis – kaip vienkartinę ar periodinę išmoką. Taip gali atsitikti, jei kaupti bus pradėta vėlai, likus keletui metų iki pensijos arba bus ilgų laikotarpių, kai įmokos nemokėtos. Kita vertus, jei sukaupta suma bus labai didelė (didesnė nei reikia įsigyti trigubo bazinės pensijos dydžio anuitetą), tą perviršį taip pat galima bus pasiimti iš karto arba dalimis.

Net ir tuo atveju, jei Jūs kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas (praradus darbą, išvykus iš šalies, tapus nedarbingu), Jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada Jums sueis pensinis amžius. Jei pradėsite vėl dirbti, apsispręsti iš naujo nebereikės – įmokos iš karto pradės keliauti į Jūsų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.

Jei darbdavys nesumokės socialinio draudimo įmokų „Sodrai”, kaupiamųjų įmokų bus pervedama tiek, kiek priklauso, o pati „Sodra” išieškos skolas iš darbdavio.

Atsitikus blogiausiam – Jums mirus dar nesulaukus pensijos, Jūsų sukauptos lėšos bus paveldėtos Jūsų artimųjų, nes tai Jūsų turtas.

Tapti naujosios pensijų sistemos dalyviu labai paprasta – tereikia pasirašyti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Ši bendrovė pati praneš „Sodrai” apie Jūsų apsisprendimą, užregistruos sutartį. Darbdavys kaip ir anksčiau perves socialinio draudimo įmokas „Sodrai”, o ši priklausančią įmokų dalį – Jūsų kaupimo bendrovei. Kaupimo bendrovė Jums praneš, kiek įmokų Jūsų vardu pervesta ir kiek uždirbta.

Patariame kruopščiai pasirinkti kaupimo bendrovę, atidžiai perskaityti pensijų fondo, kurį renkatės taisykles, nes pirmuosius trejus metus jos pakeisti nebus galima.

Pirmasis pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapas vyko 2003 metais iki gruodžio 1 d. Tačiau nenusiminkite, jei nespėjote priimti sprendimo iki šios datos. 2004 ir vėlesniais metais galima pasirašyti pensijų kaupimo sutartis ir taip įstoti į naująją pensijų kaupimo sistemą nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d. Tuomet kaupiamosios įmokos į sąskaitą pradės plaukti nuo sekančių metų.

Liaudies išmintis sako: devynis kart atmatuok, tik tada kirpk.  Šis Jūsų sprendimas labai svarbus – jis gali nulemti jūsų ateitį, todėl jį reikia ypač gerai apgalvoti.

Pensijos tų žmonių, kurie jau negali ar apsisprendė nedalyvauti, dėl naujosios pensijų kaupimo sistemos nenukentės. Jų mokėjimą ir didinimą garantuoja valstybė. Dalį įmokų perkėlus į pensijų fondus, lėšos, kurių neteks „Sodra”, bus skiriamos iš valstybės biudžeto ir panaudojamos esamoms pensijoms išmokėti.