Svetainės pradžia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainė Rašykite mums Pensijų sistemos klausimais
eng  |  rus  | 
         
Publikacijos
Naujienos
Statistika
Pensijų fondų taikomi mokesčiai
Pensijų fondų rezultatai
Norminiai aktai
Priežiūros institucijos
Apie skaičiuoklę
Atmintinė neapsisprendusiems
Paieška svetainėje
|  pens kaupimas


Pensijų kaupimo sistema - kas tai yra?

Kodėl pradėta pensijų reforma?

Kas gali dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje?

Kokio dydžio įmokas galima pervesti į kaupiamuosius pensijų fondus?

Kaip keičiasi socialinio draudimo senatvės pensija dalyvaujantiems pensijų kaupime?

Kokią išmoką gausite iš pensijų fondo?

Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas?

Kaip tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu?

Kas nutiks, jei neapsispręsite dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje?

Pensijų kaupimo sistema - kas tai yra?
  

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, greta įgyjamų teisių valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti, dalies tų teisių sąskaita kaupti lėšas privačiuose pensijų kaupimo fonduose.

Šiuo metu pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema, šalia kurios veikia privatūs pensijų fondai. Dalyvaujantys pensijų kaupime žmonės pensijas gaus pensijas iš abiejų šaltinių.

Socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – jauni ir sveiki žmonės dalį savo uždirbtų lėšų skiria tiems, kurie dėl senatvės, ligos ar netekę darbo negali dirbti ir užsidirbti. Visi dirbantieji moka socialinio draudimo įmokas, kurios yra perskirstomos pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms.

Įmokos, kurios pervedamos į pensijų fondus, yra kaupiamos – už jas  įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas,  gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas, kurio vertė pastoviai kinta. Tuo prisiimama įgyjamo turto vertės kitimo rizika. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už tuo metu asmeninėje sąskaitoje sukaupto turto vertę iš privačios draudimo kompanijos įsigyjama teisė kasmėnesinei išmokai – pensijai (vienodo dydžio visą jos gavimo laiką, neatsižvelgiant į kainų kitimą) iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Tokiu principu veikia ir savanoriškas kaupiamasis gyvybės draudimas, kurį siūlo gyvybės draudimo įmonės. Pensijų kaupimo sistema yra finansuojama iš socialinio draudimo įmokų, papildomų pensijų kaupimo dalyvio bei valstybės biudžeto įmokų.

Kodėl pradėta pensijų reforma?

Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja – žmonės gyvena vis ilgiau. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozės rodo greičiausią Europoje gyventojų skaičiaus mažėjimą dėl labai žemo gimstamumo ir didelės emigracijos. Tai reiškia, kad mažesnis žmonių skaičius turės uždirbti pensijai santykinai didesniam žmonių skaičiui.  Ši problema, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (Lenkija, Švedija, Estija, Latvija ir kt.), sprendžiama šalia einamojo finansavimo pensijų sistemos  palaipsniui įvedant vadinamą pensijų kaupimo sistemą. Leidžiant patiems prisiimti pajamų senatvėje pasirūpinimo riziką – t.y. pasikliauti privačių pensijų kaupimo bendrovių bei anuitetus (pastovaus dydžio išmokas – pensijas)  mokėsiančių draudimo kompanijų efektyvumu.

Nuo 2004 iki 2008 metų Lietuvoje buvo palankios sąlygos naujai pensijų kaupimo sistemai vystytis. Sparčiai auganti ekonomika, didėjantis mokančių mokesčius dirbančiųjų skaičius sąlygojo didėjančias valstybės biudžeto pajamas. Vėliau, prasidėjus finansų krizei, krito finansinio turto vertė rinkose, taip primindama apie sukaupto turto vertės kitimo rizikos buvimą.  2012 m. patvirtinus naujus kaupiamosios įmokos, pervedamos į pensijų fondus, tarifus bei nuo 2014 m. pradedant į pensijų fondus pervesti ne tik socialinio draudimo įmokų dalį, bet ir pensijų kaupimo įmokas, mokamas kaupimo dalyvio lėšomis, tuo atkreipiant dėmesį į asmeninę kiekvieno atsakomybę už rūpinimąsi savo senatve, bei papildomas įmokas iš valstybės biudžeto.

Naujoji kaupimo sistema suteikia žmonėms galimybę dalį privalomų socialinio pensijų draudimo įmokų (taip sumažinant teises tikėtis valstybinio socialinio draudimo pensijai) kaupti savo asmeninėje sąskaitoje ir dėl to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, gauti pensiją iš kelių šaltinių, taip padalinat mokėtojo riziką.

Kas gali dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje?

Visi, mokantys įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali pasirinkti dalį jų pervesti į pensijų fondus. Pervesdami dalį socialinio draudimo įmokos į pensijų fondus, atitinkamai mažindami teises į socialinio draudimo pensijai, kiekvienas savo rizika kaupiame savo senatvei – pensiją draudimo kompanijos mokės iš asmeninėje sąskaitoje sukaupto turto.

Nuo kiekvieno žmogaus atlyginimo kas mėnesį priskaičiuojama 33.98 % įmoka socialiniam draudimui: 3 % sumoka pats darbuotojas, dar 30,98 % moka jo darbdavys, bei 6 proc. įmoka sveikatos draudimui. Mokant įmokas darbuotojas apdraudžiamas senatvei, ligos, motinystės, nedarbo ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejui ir valstybiniu sveikatos draudimu: atėjus pensiniam amžiui ar ištikus negaliai, jis gaus pensiją, netekus darbo, gimus kūdikiui, susirgus ar susižeidus darbe – pašalpą bei sveikatos priežiūros ar įdarbinimo paslaugas.

Didžiausia dalis socialinio draudimo įmokų naudojama pensijoms finansuoti (26,3 % nuo atlyginimo). Mokantys tokio dydžio įmokas yra apdraudžiami visai socialinio draudimo pensijai ir jie gali tapti naujos pensijų kaupimo sistemos dalyviais.

Mokantys įmokas tik pagrindinei pensijos daliai kaupimo sistemoje gali dalyvauti tik savanoriškai mokėdami tam papildomą įmoką į papildomo savanoriško pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovei.

Kokio dydžio įmokas galima pervesti į kaupiamuosius pensijų fondus?

Įmokų dalis, kurią galima kaupti pensijų fonde, buvo palaipsniui didinamas nuo 2,5% 2004 metais iki 5,5% 2007-aisiais. Tuomet į pensijų fondus pervedamos įmokos 2009 metais buvo sumažintos iki 3 %, o po to iki 2 %.  2012 metais į pensijų fondus pervedama įmokų dalis mažėjo iki 1,5 %. Tačiau  nuo 2013 metų į pensijų fondus pervedama įmokų dalis padidinta iki 2,5 %.

Nuo 2014 m. pensijų įmokos dydis susidarys iš 2 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 1 proc. dalyvio pajamų įmokos ir 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio).

Nuo 2016 m. papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc. Nuo 2020 m. pensijų įmokos dydis susidarys iš 3,5 proc. „Sodros“ įmokos, papildomos 2 proc. dalyvio pajamų jo lėšomis mokamos įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 2 proc.

Metai

Iki šiol

2004

2005

2006

2007-2008

2009.01-2009.06

2009.07-2009.12

2010-2011

2012

2013

2014-2015 

2016-2019 

 2020-

Įmokos „SoDrai”

34%

31.5%

30.5%

29.5%

28.5%

37%

38%

38%

38,5%

37,5%

 38%

38% 

 36,5%

Socialinio draudimo įmokos dalis į Jūsų sąskaitą pensijų fonde

-

2.5%

3.5%

4.5%

5.5%

3%

2%

2%

1.5%

2.5%

 2%

2% 

 3,5%

 Papildomos, pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis

 -

 -

 -

 -

 -

 -

 -

 1%

 2%

2% 

 Papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis*

 -

 -

 -

1% 

2% 

 2%

* nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio

Esamiems pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m., suteikiama teisė apsispręsti dėl pensijų kaupimo naujomis sąlygomis. Asmuo nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. gali raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą įmoką savo lėšomis arba raštu vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą. Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma lieka pensijų fonde, iki asmuo įstatymų nustatyta tvarka įgyja teisę į išmoką (pavyzdžiui, sukanka senatvės pensijos amžių). Asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu raštu nesikreips į savo pensijų fondą, pensijų kaupime liks dalyvauti ankstesnėmis sąlygomis – bus pervedama tik nustatyta „Sodros“ įmoka.

Asmenims, sudarantiems pensijų kaupimo sutartis po 2013 m. sausio 1 d., galimybės, kad į pensijų fondus būtų pervedama tik dalis socialinio draudimo įmokos neliko, kadangi pagal priimtus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimus, asmenys, pasirašę sutartis po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (po 2013-01-01), šias sutartis pasirašo jau naujomis sąlygomis, t.y. jiems taikoma trijų dalių įmokų į pensijų fondus sistema.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros” (atitinkamai mažesnę pensiją) ir draudimo kompanijos (už sukauptą pensijų fonde turtą).

Kaupimo išmokos dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio ir kaupimo trukmės – kuo didesnės įmokos ir ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau galima sukaupti. Taip pat - nuo sukaupto turto vertės (dėl jos svyravimų rinkoje) teisės į anuitetą (pastovaus dydžio išmokos – pensijos) įgijimo dieną. Didelę reikšmę turi ir tinkamo pensijų fondo pasirinkimas, nes nuo jo priklausys į fondą įmokėtų įmokų grąža.  Todėl pensijų fondą reiktų pasirinkti atsakingai, atsižvelgiant į fondų veiklos rezultatus bei investavimo strategiją. Kuo labiau rizikuojama, tuo daugiau galima sukaupti, arba visko netekti. Tačiau kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau rizikos turi prisiimti.

Apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupime, padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuoklė. Joje įvedus savo gimimo metus, dabartinį ir, kas ypatingai svarbu ir sudėtinga - numatomą atlyginimą, pasirinkus ekonomines skaičiavimo prielaidas, galima sužinoti, koks būtų būsimosios pensijos dydis „Sodroje” ir mokamas draudimo kompanijos.

Kaip keičiasi socialinio draudimo senatvės pensija dalyvaujantiems pensijų kaupime?

Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė, papildoma dalis bei priedas už stažo metus.

Pagrindinės pensijos dalies dydis priklauso tik nuo draudimo stažo – turint visą būtinąjį stažą (dabar 30 m.), ji mokama viso dydžio. Jos dydis siekia 110 % valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

Priedas už stažo metus suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Papildoma socialinio draudimo pensijos dalis priklauso ir nuo stažo, ir nuo mokėtų įmokų. Ji skaičiuojama pagal specialią formulę, nustatytą įstatymu. Todėl mokant mažiau įmokų „Sodrai”, sumažės tik papildoma pensijos dalis – pagrindinės pensijos dalies dydžiui tai neturės įtakos. Ji nemažės ir už tą laikotarpį, kai nedalyvavote kaupime. Papildoma pensijos dalis už dalyvavimo laikotarpį bus mažinama pagal socialinio draudimo įmokos dalies, kaupiamos pensijų fonde, ir įmokų socialinio draudimo papildomai pensijos daliai dydžių santykį.
 

 

 Dėl to, kad dalyvausite pensijų kaupimo sistemoje, Jūsų kitos socialinio draudimo išmokos (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe) nesikeis, mažės tik senatvės pensija. Kaupimo sistemos dalyvį ištikus negaliai, netekto darbingumo pensijos bus mokamos nesumažinto dydžio. 

Kokią išmoką gausite iš pensijų fondo?

Kadangi kaupiama senatvės pensijai, išmoką iš pensijų fondo bus galima gauti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tokio pat kaip ir socialinio draudimo pensijai, arba kai asmeniui bus paskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą.

Už pensijų fonde sukauptas lėšas privaloma įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką, mokamą iki gyvos galvos – pensijų anuitetą. Tokias išmokas mokės Jūsų pasirinkta gyvybės draudimo įmonė, su kuria sudarysite anuiteto mokėjimo sutartį. Sukaupta suma bus pervesta į šios įmonės sąskaitą, o ši įsipareigos Jums mokėti sutarto dydžio anuitetą tol, kol būsite gyvas. Ar po mirties dar neišmokėta suma gali būti paveldėta, priklausys nuo to, kokį anuitetą pasirinksite – su paveldėjimu ar be jo. Tai, savo ruožtu, įtakos anuiteto dydį.

Tie dalyviai, kurie sukaups mažiau nei reikalinga įsigyti bent pusės bazinės pensijos dydžio anuitetą, galės savo sukauptas lėšas pasiimti iš karto arba dalimis – kaip vienkartinę ar periodinę išmoką. Taip gali atsitikti, jei kaupti  pradėta vėlai, likus keletui metų iki pensijos arba bus ilgų laikotarpių, kai įmokos nemokėtos, arba dėl sukaupto turto vertės pokyčių rinkoje ji bus menka . Kita vertus, jei sukaupta suma bus labai didelė (didesnė nei reikia įsigyti trigubo bazinės pensijos dydžio anuitetą), tą perviršį taip pat galima bus pasiimti iš karto arba dalimis.


Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas?

Net ir tuo atveju, jei Jūs kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas (praradus darbą, išvykus iš šalies, tapus nedarbingu), Jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada Jūs sukaksite pensinį amžių. Jei pradėsite vėl dirbti, apsispręsti iš naujo nebereikės – įmokos iš karto pradės keliauti į Jūsų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Jei 2013 m. sustabdysite pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą, įmokų pervedimą galėsite atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų sausio 1 dieną apie tai raštu pranešdamas pensijų kaupimo bendrovei.

Jei darbdavys nesumokės socialinio draudimo bei papildomų pensijų kaupimo dalyvio  įmokų „Sodrai”, kaupiamųjų įmokų bus pervedama tiek, kiek priklauso (t.y. kiek  yra apskaičiuota), o pati „Sodra” išieškos skolas iš darbdavio.

Atsitikus blogiausiam – Jums mirus anksčiau negu sulauksite senatvės pensijos amžiaus, Jūsų sukauptas turtas bus paveldėtas Jūsų artimųjų, nes tai Jūsų turtas.

Kaip tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu?

Tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu labai paprasta – tereikia pasirašyti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Ši bendrovė pati praneš „Sodrai” apie Jūsų apsisprendimą, užregistruos sutartį. Darbdavys kaip ir anksčiau perves socialinio draudimo įmokas „Sodrai”, o ši priklausančią įmokų dalį – Jūsų kaupimo bendrovei. Kaupimo bendrovė Jums praneš, kiek įmokų Jūsų vardu pervesta ir kiek uždirbta ar prarasta.

Patariame kruopščiai pasirinkti kaupimo bendrovę, atidžiai perskaityti pensijų fondo, kurį renkatės taisykles. 

Kas nutiks, jei neapsispręsite dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje?

Pensijų kaupimo sutartis nuo 2013 m.  galima pasirašyti bet kuriuo metu pradėjus dirbti ir mokėti valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas. Pensijų kaupimo sutartys įsigalioja trečio mėnesio pirmą dieną (skaičiuojant nuo šių sutarčių įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre mėnesio).

Liaudies išmintis sako: devynis kart atmatuok, tik tada kirpk.  Šis Jūsų sprendimas labai svarbus – jis gali nulemti jūsų ateitį, todėl jį reikia ypač gerai apgalvoti.

Pensijos tų žmonių, kurie jau negali ar apsisprendė nedalyvauti, dėl naujosios pensijų kaupimo sistemos nenukentės. Jų mokėjimą ir didinimą garantuoja valstybė.

Atmintinė neapsisprendusiems

Sužinok per 3 minutes
© 2017 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sprendimas:
IDAMAS