Nusprendusiems dalyvauti
Kas yra naujoji pensijų kaupimo sistema?
Ką kaupsime?
Kas gali dalyvauti?
Nuo ko priklauso kaupiamos pensijos dydis?
Kaip susidarys kaupiamoji pensija? Kaip užtikrinamas investavimo pajamingumas ir saugumas?
Ar galima pakeisti pensijų fondą?
Kiek kainuoja kaupimas?
Kaip pasirinkti pensijų fondą?
Naujoji pensijų kaupimo sistema - saugi ir patikima
Kaip prižiūrimos pensijų kaupimu užsiimančios bendrovės?
Ar pensijų fonde kaupiamos lėšos apsaugotos kaupimo bendrovės bankroto atveju?
Siekiantiems visiško saugumo...
Naujoji pensijų kaupimo sistema – tai nauja galimybė kaupti senatvei. Apsisprendusieji dalyvauti naujoje kaupimo sistemoje dalį socialinio draudimo įmokų, šiuo metu mokamų “Sodrai”, nukreips į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sulaukę pensinio amžiaus kaupimo dalyviai gaus pensiją iš dviejų dalių: iš socialinio draudimo ir iš savo sukauptų lėšų.
Naujosios pensijų kaupimo įvedimas – svarbus žingsnis modernizuojant Lietuvos socialinio draudimo sistemą. Kaupimo dalyvių lėšos bus investuojamos Lietuvos ir pasaulio kapitalo rinkose, kad būtų apsaugotos nuo infliacijos ir duotų grąžą.
Pensijų kaupimas, paremtas lėšų investavimu, leis Lietuvos žmonėms ne tik gauti didesnes pensijas, bet ir spartins šalies ūkio plėtrą.
Kaupiama bus dalis socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai. Ši dalis palaipsniui didėja nuo 2,5% 2004m. iki 5,5% 2007m. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas nesikeis. Pasirinkusieji dalyvauti naujojoje pensijų kaupimo sistemoje mokės tokias pat socialinio draudimo įmokas, kaip ir iki šiol. Dalyviui pasirinkus pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašius kaupimo sutartį, jo darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas “Sodrai”, o “Sodra” jas perves į pensijų fondą. Kas gali dalyvauti? Naujoje pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti visi, dar nesukakę pensinio amžiaus ir draudžiami visu socialiniu pensijų draudimu.
2003 metais pensijų kaupimo sutartis galima buvo pasirašyti iki gruodžio 1 d. – tuo metu pasirašiusiems kaupiamosios įmokos nukreiptos kaupimui nuo 2004 sausio mėn. Visais vėlesniais metais sutartys pasirašomos nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d. ir pradedama dalyvauti (skaičiuoti kaupiamąsias įmokas) nuo kitų metų sausio 1 d.
Svarbu: apsisprendus dalyvauti kaupime atgal grįžti į senąją, tik socialinio draudimo sistemą nebegalima!
- kaupimo laikotarpio trukmės (kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau verta kaupti)
- atlyginimo dydžio (kuo didesnis atlyginimas, tuo daugiau įmokų)
- investavimo pajamingumo
- atskaitymų kaupimo bendrovės naudai dydžio (kuo didesni mokesčiai už kaupiamų lėšų administravimą, tuo mažesnė suma bus sukaupta).
Kaupiamosios įmokos bus investuojamos. Tai reiškia, kad už jas bus įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, gaunamos palūkanos, už kurias vėl įsigyjamas turtas. Atėjus senatvei iš sukauptų lėšų bus mokama pensija. Todėl labai svarbu, kad kaupiamos lėšos būtų investuojamos taip, kad turtas didėtų.
Įstatymu yra nustatytos investavimo taisyklės, kurių privalo laikytis kaupiamų lėšų valdytojai. - Objektų, į kuriuos galima investuoti, sąrašas Už kaupiamas lėšas galima įsigyti tik pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą, kuris atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Nekilnojamojo turto už pensijų kaupimo lėšas pirkti negalima. - Investicijų išskirstymo arba rizikos padalijimo (diversifikavimo) taisyklė. Ji reiškia, kad investuojamos lėšos privalo būti tam tikromis proporcijomis išskirstytos pagal investavimo objektus, tai yra pagal tai į ką jos investuojamos. Yra nustatomi dydžiai kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, kito turto. Pavyzdžiui, fondo valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5% kaupiamų lėšų į vieną kurį nors objektą, tarkime, į įmonės „X“ akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių smarkiai sumažėtų.
Nustatytos investavimo taisyklės užtikrina tai, jog investicijos yra saugios ir duoda pajamų.
Pensijų fondai skiriasi tuo, kokie investavimo objektai yra pasirenkami ir kokiomis proporcijomis į juos investuojama. Pensijų fondo investavimo kryptis yra nurodoma jo taisyklėse, kurias patvirtina priežiūros institucija.
Nuo investavimo krypties priklauso pensijų fondų pajamingumas. Kaip taisyklė, uždirba daugiau tie fondai, kurie daugiau investuoja į akcijas, bet tokios investicijos yra ir rizikingesnės. Pasirinkdami pensijų fondą, atidžiai išnagrinėkite jo taisykles ir tuomet apsispręskite, kokia rizika yra Jums priimtina.
Ar galima pakeisti pensijų fondą?
Pirmuosius trejus metus nuo Jūsų kaupimo pradžios kaupimo bendrovės keisti negalima, tačiau pensijų fondą keisti toje pačioje kaupimo bendrovėje galėsite.
Svarbu žinoti, kad už perėjimą į kitą kaupimo bendrovę gali tekti mokėti. Šie atskaitymai turi būti nurodyti pensijų fondo taisyklėse. Įstatymas ir jiems numato maksimalias ribas – keičiant kaupimo bendrovę kartą per metus mokestis turi būti nedidesnis nei 0,2% nuo sąskaitos lėšų. Jei pereinama dažniau, šis mokestis gali siekti 4%. Kartą per metus pakeisti pensijų fondą toje pačioje kaupimo bendrovėje galima nemokamai. Jei keisite dažniau, gali tekti mokėti iki 0,2% nuo sąskaitos vertės. Kiekviena kaupimo bendrovė pati nusistatys kokius maksimalius mokesčiu ji taikys, todėl reikia atidžiai perskaityti pasirenkamo pensijų fondo taisykles.
Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 10% nuo kiekvienos įmokos į pensijų fondą ir daugiau kaip 1% nuo kiekvienos pensijų sąskaitos vertės per metus. Jokių kitų atskaitymų iš dalyvių lėšų (nei iš įmokų, nei iš investicijų pajamų) ji daryti negali.
Svarbu žinoti, kad pensijų fondo taisyklėse pati pensijų kaupimo bendrovė turi nusistatyti kokius maksimalius atskaitymus ji taikys, neviršydama įstatymu leistinų ribų. Todėl atkreipkite dėmesį, kokios yra šio fondo atskaitymų maksimalios ribos pensijų fondo taisyklėse – iš pradžių kaupimo bendrovės, siekdamos pritraukti kuo daugiau klientų, gali imti labai mažus administravimo atskaitymus, o vėliau juos didinti iki pensijų fondo taisyklėse leistinų ribų. Dalyvavimas pensijų kaupime kainuoja ne tik šia tiesiogine prasme. Už tą laikotarpį, kai dalis socialinio draudimo įmokų bus nukreipta kaupimui, Jums bus paskaičiuota proporcingai mažesnė socialinio draudimo pensija. Kaip ji sumažės ir kokia gali būti kaupiamoji pensija, priklausomai nuo pensijų fondo pajamingumo ir jo taikomų administravimo atskaitymų, galite pamatyti pasinaudoję pensijų skaičiuokle. Dalyvavimas pensijų kaupime nesumažins Jūsų kitų socialinio draudimo išmokų (ligos, motinystės, negalios, nedarbo). 1) atsižvelkite į būsimą kaupimo trukmę – kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo labiau tinka rizikingesnio investavimo pensijų fondas, kurio investicijų grąža per ilgą laiką gali būti daug didesnė, nei pasirinkus atsargesnio investavimo pensijų fondą. 2) atsižvelgdami į kaupimo trukmę, rinkitės fondą su labiausiai jums tinkančiais mokesčiais. Kaupiantiems ilgai, svarbus kuo mažesnis mokestis nuo pensijų sąskaitoje sukauptos sumos, tuo tarpu, kaupiantiems trumpai patartina pasirinkti fondą su mažesniu mokesčiu nuo įmokos. 3) atsižvelkite į kuo ilgesnio laikotarpio pensijų fondo pelningumą. Kadangi investavimas – ilgalaikė veikla, spręsti apie fondo pelningumą tik iš vienerių metų rezultatų neverta. Reikėtų žiūrėti kokia yra tendencija per ilgesnį laiką, nes prasti kurių nors metų rezultatai gali būti nulemti ne prasto investavimo, o nepalankios situacijos rinkoje apskritai. 4) kreipkite dėmesį ne vien į mokesčių dydžius, bet į jų derinį su fondo pajamingumu. Mokesčių dydis gali būti vieninteliu kriterijumi pensijų fondui pasirinkti tik pirmaisiais pensijų kaupimo rinkos metais, kai dar nėra aiškus kiekvieno fondo pelningumas. Tačiau vėlesniais metais renkantis pensijų fondą, svarbu yra ne tik fondo mokesčiai, bet ir jo pelningumas. Net jei fondo mokesčiai yra maži, bet jo pelningumas arti nulio, realus kaupimas jame kainuoja daug brangiau ir yra žymiai lėtesnis negu to fondo, kurio mokesčiai yra gerokai didesni, tačiau investavimo rezultatai yra labai geri ir pelningumas didelis. Naujoji pensijų kaupimo sistema - saugi ir patikima Pensijos kaupimas – ypatingos svarbos procesas kiekvienam žmogui, tad jį reglamentuojantys įstatymai nustato „saugiklius”, kurių paskirtis – užtikrinti, kad sistema veiktų patikimai, stabiliai ir saugiai. Pensijų kaupimo veiklą gali vykdyti tik specialias licencijas ar leidimus turinčios pensijų kaupimo bendrovės: gyvybės draudimo įmonės, turinčios leidimą verstis pensijų kaupimo veikla ir pensijų fondų valdymo įmonės. Leidimus bendrovėms priežiūros tarnybos gali išduoti tik kruopščiai patikrinusios jų profesinį, organizacinį ir techninį pasirengimą, t.y., įsitikinus, jog jos turi nustatyto dydžio kapitalą, nepriekaištingos reputacijos vadovus, patyrusius reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, jose įdiegtos sklandžiai veiklai būtinos informacinės sistemos ir t.t. Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių priežiūrą atlieka Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, o pensijų fondų valdymo įmonių – Vertybinių popierių komisija. Šios tarnybos išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas. Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis, kuris mano, kad kaupimo bendrovės veiksmai gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus, bet kuriuo metu gali kreiptis į atitinkamą priežiūros tarnybą. Šioms tarnyboms suteiktos plačios teisės bei įgaliojimai, kurie leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pranešimus, nusiskundimus, pažeidimus ir imtis reikalingų priemonių (skirti baudą, reikalauti ištaisyti padėtį ar net panaikinti leidimą veiklai).
Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų kaupimo bendrovių veiklos skaidrumui. Todėl įstatymais nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės: - turi nuolat teikti priežiūros institucijoms ataskaitas,
- savo veiklos metų ataskaitą skelbti dienraštyje,
- kartą per metus informuoti dalyvį apie jo sąskaitos būklę,
- kas dieną skelbti kiekvieno pensijų fondo apskaitos vieneto vertę (pagal jį kiekvienas dalyvis gali apskaičiuoti kokia jo sąskaitos vertė)
- sudaryti galimybę dalyviui jo pageidavimu bet kuriuo metu gauti informaciją apie jo sąskaitoje apskaitomų lėšų dydį, investavimo galimybių pasirinkimą bei kitą su bendrovės veikla susijusią ir dalyviui svarbią informaciją.
Ar pensijų fonde kaupiamos lėšos apsaugotos kaupimo bendrovės bankroto atveju? Pensijų fondas yra tarsi “pinigų maišas”, kuris investuojamas pagal tam tikrą strategiją ir nuosavybės teise priklauso to fondo dalyviams. Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje apskaitoma kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam žmogui (sąskaitoje yra apskaitos vienetų skaičius, kurį padauginus iš to vieneto vertės, skelbiamos kasdieną, galima sužinoti, kokia yra sąskaitos vertė). Pensijų kaupimo bendrovei šios lėšos nepriklauso, ji tik patikėjimo teise valdo jas dalyviu vardu. Taigi, teisiškai pensijų kaupimo dalyvių lėšos yra atskirtos nuo pačios kaupimo bendrovės lėšų. Todėl į jas negali būti nukreipti jokie bendrovės kreditorių reikalavimai. Jei bendrovė nutraukia veiklą (dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo) dalyviai savo lėšas perveda į kitą kaupimo bendrovę. Kaupiamos lėšos nepatenka į bendrovės sąskaitą – įmokas “Sodra” perveda tiesiai į specialią pensijų fondo sąskaitą, kad bendrovė neturėtų galimybės jomis pasinaudoti. Jos taip pat neįtraukiamos į bendrovės balansą - dalyvių lėšos yra atskirtos buhalteriškai.
Dalyvių kaupiamos lėšos yra ir fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje kaupimo bendrovėje, o specialiame banke – depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Per depozitoriumą juda lėšos, todėl jis įvykdo pensijų kaupimo bendrovės pavedimus tik kruopščiai patikrinus jų atitikimą įstatymų reikalavimams. Depozitoriumo veikla taip pat yra prižiūrima Vertybinių popierių komisijos. Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių kaupiamų lėšų tiesiogiai neturės, todėl net ir jos bankroto atveju šios lėšos išliks saugios. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė privalo turėti vieną konservatyvaus investavimo pensijų fondą, kuris yra pats tinkamiausias žmonėms, nelinkusiems rizikuoti, bei tiems, kurie kaups palyginti trumpą laiką (mažiau nei 15 metų).
Tokio pensijų fondo turtas investuojamas vien tik į Lietuvos, Europos Sąjungos ar EBPO valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistas arba jų garantuotas obligacijas. Šie vertybiniai popieriai pasižymi nedidele, tačiau stabilia investicine grąža ir yra vienas iš saugiausių investavimo objektų, nes už jų išpirkimą atsako jas išleidusių šalių vyriausybės. |
